paspėti

paspėti
2 paspė́ti intr. 1. N, Sut, I, M, L, NdŽ suskubti ką padaryti: Jei paspė́si pirm kitų atvažiuoti, tai gausi šieno J. Nei ana valgyt paspėjañt, nei darbo padaryt Lel. Palauk, mes nebepaspė́jam paskubt Ėr. Pirmiaus reik kraitį susidėt, o ištekėt paspė́si Skrb. Paspė́sta ištekėt, da pamergaukit Trgn. Argi paspė̃s kas užaugt Všn. Paspė́sta – negi rugiapjūtis Ds. Iš išgąsčio nebepaspė́jo išbėgt Imb. Skubinkis – nepaspė́si Ktk. Kas paspė̃s an lovos atsigult, tai to ir lova Krm. Palauk, paspė́si pareiti į numus Grg. Kai pradeda posakot, tai tik paspė́k klausyt Trgn. Darbais nepaspė́ja Jn(Ds). Vagį sekioties pėsčias nepaspės Žem. Tas žmogus labai nusigandęs, bet da paspėjęs į medį įsilipti Sln. Atolą jos reik pjauti ne par vėlai, idant šėkas pradalgėse paspėtų atželti S.Dauk. Nepaspėjau suskaityti, kiek girelėj medelių LTR(Lb). Mergelė paspėjo vandenėlio duoti, tada man nustojo galvelę skaudėti KlvD84. Aš nepaspėsiu žirgelį šerti, kožną dienelę mustriai jodyti StnD4. ^ Paspėsi, kai ištekėsi LTR(Šmn). Barties paspėste i pietus paėdę LTR(Vdk). Švari gaspadinė visur suspėja ir paspė́ja LTR(Kp). Moteriškam visur reikia paspė́t Užp. ║ laiku atvykti: Aptamsiais reik išeiti, ka paspė̃tumi [į autobusą] Všv. ║ NdŽ įstengti kartu su kitu tokiu pat greičiu ką daryti: Rišėja nepaspė́ja pjovėjui paskui rišti K. Nepaspė́ju su jais – senatvė jau Krkn. Kaipgi aš paspė́siu, ka tu tekinas leki Mžš. Tu tep greitai eini, kad aš negaliu tau paspė́t Kpč. Kai einam mas, aš jai nepaspė́ju, paliekta muni, vos užmatau, su lazdike pakapt pakapt Krž. Eik rugių statyt – paskum nepaspė́si Dl. 2. NdŽ atlikti kokį veiksmą prieš pat kitą veiksmą: Tik paspė́jau šitą daržinę parduot, ir paėmė žemę Skdt. Būč paspė́jus da nueit vakarėlin Aln. Nepaspė́ji nei tas kelnes skalbt Rdd. Pietus bevalgant, nepaspė́davo žydelka duonos riekt Jrk65. Nepaspė́jo (vos tik spėjo) į numus parvažiuoti i mirė LKT112(Klm). Nepaspė́jo ta močeka pareiti, ta muno sesuo tujau ir išdėstė viską Varn. Nepaspė́si batvinių tų pataisyti, katilo užkaisti, tujau skubėk – pietams jau bulbes kaisk Sd. Nepaspė́ju apidirbtie tą darbą, jau kitas būva Dgp. Nepaspėjau pavalgyt – jau ir svečiai Šš. Nepaspė́k pirštu ažkliudyt – jau ir rėki Užp. Nepaspė́j[o] atsigult, kad durysna vėl kala (beldžia) Vlk. Nepaspė́jo ana inpiltie laidytuvėn – ir sutraukė pieną Aps. Aš nepaspėju baltai velėti, baltai velėti, gražiai nešioti LTR(Klt). Nuo veidelio ašarėlių šluostyt nepaspė́si (d.) Vb. Aš nepaspė́jau žlugtužio skalbti ir kas dienelę balta vaikščioti JV385. 3. prinokti, prieiti, subręsti: Rugiai biruoliai, kad tik kiek paspė́ja, tai ir byra Trgn. Jau paspė́j[o] rugiai pjaut Žrm. Tuoj va uogos paspė̃s namiepi Lt. Kada bulbos šitos paspė̃s – rudenį, o dabar nieko nėr Dv. \ spėti; apspėti; atspėti; daspėti; įspėti; nuspėti; paspėti; perspėti; praspėti; prispėti; suspėti; užspėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • paspėti — 1 paspėti tr., intr. paspėlioti: Reikia paspėt, pakalbėt Km. spėti; antspėti; apspėti; atspėti; įspėti; nuspėti; paspėti; perspėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paspėti — vksm. Ar paspėsite laikù nukàsti bùlves? …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antspėti — 1 antspėti (ž.) 1. intr. Šts, Dr, Nv teisingai pasakyti spėjant, atspėti: Anam pūpt, nu i antspėk, kas mušė Plt. 2. tr. Jdr nustatyti tinkamą kam, atitaikyti: Ans antspėjo vaistus i pagydė muni Kl. 3. tr. prispirti: Ans klaus antspėjęs, ką aš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apseilioti — 1 apseilioti; I, BzF167 žr. apseilėti: Maistas apseiliojamas seilėmis ir paskui nuryjamas rš. Apseiliojai ir mun kiši Krš. To nevalos apseiliotą kas gal valgyti Plt. Ją pasiutęs šuo tik apseiliojo, iki kraujo neįkando Gl. Akys pabalusios, burna… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apspėti — 1 apspėti 1. intr. atspėti: Apspėk, kiek moka tas daiktas J.Jabl(Pš). 2. tr. prispirti, apstoti: Bernai ir mergos Petrą savo stačiais klausinėjimais apspėjo prš. spėti; antspėti; apspėti; atspėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apspėti — 2 apspėti intr., tr. Š, Vkš, Akm, Krž, Jž, Lnkv suskubti viską padaryti, aprėpti: Be apspėsma užekėti, daug pasėjus? J. Viena seselė vargiai galėtų apspėti Š. Aš viena negaliu visur apspėt Mrj. Man vienai tiek darbo – aš visko juk neapspėsiu Vdžg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atspėti — 1 atspėti tr., intr. 1. M, Š, LL321, NdŽ teisingai pasakyti spėjant, tikrai nežinant: Žodžiais atspėti N. Jeigu atspėjai (gūžinėdamas), ką sugavai, tad anam užriši, o jei neatspėjai – dar gaudyk Plt. Jei atsirastų toks vyras, kuris atspėtų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atspėti — 2 atspėti intr. 1. Sut suskubti: Visa diena – dar atspėsit Pn. Kur atspėjau, ten dirbau PnmA. Mokėdavo tvarkyti savo laiką taip, kad visur, kur reikia, atspėdavo rš. 2. atlikti kokį veiksmą prieš pat kitą veiksmą: Lig šiol aviliai buvo gerai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bėgūnas — 2 bėgū̃nas, ė smob. (2) 1. kas daug bėgioja, visur eina, nerimsta vienoje vietoje: Bėgū̃nas toks – nė per vienas šventes namie nepabūna Gs. Ji baisi bėgū̃nė – vis išlėkusi kur Vlkv. Tokia bėgū̃nas – bėga ir bėga, kaip kojos tesa Mrj. Toji karvė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daspėti — 2 ×daspėti (hibr.) intr. pribręsti, prinokti: Jau rugiai daspėję, balti, reikia pjaut Pls. Ir kad vaisius daspėja, tuoj išsiunčia ing jį pjautuvą Ch1Mr4,29. spėti; apspėti; atspėti; daspėti; įspėti; nuspėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”